22

Yudas fav xeeb rau Yexus

(Mth. 26:1-5,14-16; Mk. 14:1-2,10-11; Yh. 11:45-53)

1Kevcai Noj Ncuav tsis Xyaw Keeb uas hu ua kevcai Hla Dhau twb los yuav txog. 2Cov pov thawj hlob thiab cov xibhwb qhia Vajtswv kevcai nrhiav kev saib yuav muab Yexus tua pov tseg li cas, vim lawv ntshai cov pejxeem.
3Thaum ntawd Xatas tshoov Yudas uas hu tias Ikhali‑au uas yog ib tug hauv kaum ob tug thwjtim lub siab. 4Yudas txawm mus nrog cov pov thawj hlob thiab cov nom tswv uas saib xyuas lub tuam tsev sablaj tias yuav muab Yexus cob rau lawv li cas. 5Lawv zoo siab heev thiab cog lus tias yuav muab nyiaj rau Yudas. 6Nws txawm hais hum thiab nrhiav sijhawm muab Yexus cob rau lawv, rau thaum tsis muaj neeg.

Yexus npaj noj kevcai Hla Dhau

(Mth. 26:17-25; Mk. 14:12-21)

7Thaum txog hnub uas ua kevcai Noj Ncuav tsis Xyaw Keeb yog hnub uas yuav tsum tua menyuam yaj ua kevcai Hla Dhau. 8Yexus txawm txib Petus thiab Yauhas mus hais tias, “Cia li mus npaj kevcai Hla Dhau rau peb noj.” 9Ob tug hais rau Yexus tias, “Yuav cia wb npaj noj rau qhovtwg?” 10Nws hais rau ob tug tias, “Thaum neb mus rau hauv lub nroog, mas yuav muaj ib tug yawg nqa ib lub laujkaub dej ntsib neb. Nws nkag rau lub tsev twg, neb cia li raws nws qab mus rau hauv, 11thiab hais rau tus tswv tsev ntawd tias, ‘Tus xibhwb hais rau koj tias, Chav txais qhua uas kuv yuav nrog kuv cov thwjtim noj kevcai Hla Dhau nyob qhovtwg?’ 12Nws yuav qhia ib chav loj uas nyob txheej saud muaj rooj tog txhij lawm. Cia li npaj qhov ntawd.”
13Ob tug txawm mus thiab ntsib raws li Yexus hais rau ob tug, ces ob tug thiaj npaj ua kevcai Hla Dhau txhij zog.

Yexus rooj mov

(Mth. 26:26-30; Mk. 14:17-26; 1Khl. 11:23-25)

14Thaum txog sijhawm, Yexus nrog nws cov tubtxib nyob pheeb ntawm rooj mov, 15thiab hais rau lawv tias, “Kuv xav xav nrog nej noj pluas mov kevcai Hla Dhau no ua ntej uas kuv tsis tau raug tsim txom, 16rau qhov kuv hais rau nej tias, kuv yuav tsis noj li no mus txog thaum kevcai Hla Dhau tiav rau hauv Vajtswv lub tebchaws.” 17Thiab nws muab ib lub khob los. Thaum ua Vajtswv tsaug lawd, nws hais tias, “Cia li txais lub khob no mus sib faib haus, 18rau qhov kuv hais rau nej tias txij nimno mus kuv yuav tsis haus cawv txiv hmab mus txog thaum Vajtswv lub tebchaws los.” 19Thiab nws muab ib lub ncuav los. Thaum ua Vajtswv tsaug lawd, nws muab ntais cev rau lawv hais tias, “No yog kuv lub cev uas muab pub rau nej. Cia li ua li no thiaj nco ntsoov kuv.” 20Thaum noj hmo tag, Yexus txawm muab lub khob los ua ib yam nkaus hais tias, “Lub khob uas raug muab nchuav rau nej no yog lo lus cog tseg tshiab hauv kuv cov ntshav. 21Tus uas yuav fav xeeb rau kuv txhais tes kuj nrog kuv koom saum rooj no. 22Neeg leej Tub yuav mus raws li uas teem tseg cia lawd tiamsis tus uas fav xeeb rau nws yeej yuav raug txom nyem kawg.” 23Ces lawv txawm sib nug saib lawv cov leejtwg yog tus yuav ua li ntawd.

Leejtwg ua tus loj dua

24Cov thwjtim sib cam tias yuav pom tias lawv cov leejtwg yog tus loj dua. 25Yexus txawm hais rau lawv tias, “Lwm haiv neeg tej vajntxwv yeej kav rawv cov pejxeem, thiab cov uas muaj hwjchim kav rov hu lawv tus kheej tias yog neeg siab dav pab luag. 26Tiamsis nej cov tsis thooj li ntawd. Nej cov tus uas ua loj dua ntais cia li ua zoo li tus me dua ntais, thiab tus uas ua thawj cia li ua zoo li tus qhev. 27Leejtwg loj dua, yog tus uas zaum noj lossis yog tus uas ua qhev? Yog tus uas zaum noj los tsis yog? Tiamsis kuv nrog nej nyob zoo li tus uas ua qhev.
28“Nej yog cov uas nrog nraim kuv nyob rau thaum kuv raug sim siab txom nyem, 29mas kuv npaj ib lub tebchaws rau nej ib yam li kuv Txiv npaj rau kuv lawm, 30kom nej thiaj tau noj tau haus ntawm kuv lub rooj hauv kuv lub tebchaws, thiab nej yuav tau zaum saum tej zwm txwv txiav txim rau kaum ob xeem Yixayee.

Petus yuav tsis lees paub Yexus

(Mth. 26:31-35; Mk. 14:27-31; Yh. 13:36-38)

31“Ximoos, Ximoos 'e, saib maj, Xatasd twb thov nej lawm yuav muab nej tshau ib yam li tshau mog, 32tiamsis kuv twb thov Vajtswv pab kom koj kev ntseeg tsis txhob tu. Mas thaum koj tig rov los lawd, koj cia li txhawb koj cov kwvtij lub zog.” 33Petus hais rau Yexus tias, “Tus Tswv, kuv yeej npaj txhij yuav nrog koj raug kaw hauv tsev lojfaj thiab nrog koj tuag ua ke.” 34Yexus hais tias, “Petus 'e, kuv hais rau koj tias, hnub no thaum qaib tsis tau qua koj yuav tsis lees paub kuv txog peb zaug.”

Lub hnab nyiaj, hnab thoob puab thiab ntaj

35Yexus hais rau lawv tias, “Thaum kuv txib nej tawm mus es tsis muaj hnab nyiaj thiab hnab thoob puab thiab khau nej tu ncua dabtsi?” Lawv teb tias, “Tsis tu ncua dabtsi.” 36Yexus txawm hais rau lawv tias, “Nimno leejtwg muaj hnab nyiaj kuj cia li coj mus, thiab coj hnab thoob puab ib yam nkaus. Tus uas tsis muaj ntaj kuj cia li muab nws lub tsho ntev muag mus yuav ntaj. 37Kuv hais rau nej tias tej lus uas muab sau cia lawd yuav tsum tiav rau hauv kuv, uas hais tias, ‘Nws raug muab suav rau hauv cov neeg muaj txim.’ Tej uas muab sau tseg hais txog kuv tabtom tiav.” 38Lawv txawm hais tias, “Tus Tswv, ntawm no muaj ob rab ntaj.” Yexus hais rau lawv tias, “Txaus lauj!”

Yexus thov Vajtswv saum lub roob Txiv Aulib

(Mth. 26:36-46; Mk. 14:32-42)

39Yexus txawm tawm mus pem lub roob Txiv Aulib ib yam li txeev mus, nws cov thwjtim kuj raws nws qab mus. 40Thaum nws mus txog lawm, Yexus hais rau lawv tias, “Nej cia li thov Vajtswv kom thiaj tsis raug kev sim siab.” 41Yexus txawm ncaim lawv mus deb li laim ib pob zeb, mas nws txhos caug thov Vajtswv hais tias, 42“Au leej Txiv, yog koj pom zoo, thov rho lub khob no ntawm kuv mus. Txawm li cas kuj xij, tsis txhob ua raws li kuv lub siab, cia ua raws li koj lub siab.” 43[Muaj ib tug tubtxib saum ntuj los tshwm rau Yexus thiab txhawb nws lub zog. 44Yexus txhawj heev kawg li, nws yimhuab thov Vajtswv heev, nws tawm hws zoo yam nkaus li ntshav nrog tej teev rau hauv av.] 45Thaum Yexus thov tag nws sawv los rau ntawm cov thwjtim, pom lawv tsaug zog ua txhawj ntsuav, 46nws txawm hais rau lawv tias, “Nej tsaug zog ua dabtsi? Cia li sawv tsees thov Vajtswv, kom nej thiaj tsis raug kev sim siab.”

Ntes Yexus

(Mth. 26:47-56; Mk. 14:43-50; Yh. 18:3-11)

47Thaum Yexus tseem tabtom hais lus, txawm muaj ib pab neeg coob tuaj, thiab tus yawg uas hu ua Yudas uas yog ib tug hauv kaum ob tug thwjtim coj lawv tuaj. Yudas txav los ze yuav nwj Yexus, 48tiamsis Yexus hais rau nws tias, “Yudas 'e, koj yuav nwj fav xeeb rau Neeg leej Tub lov?” 49Thaum cov uas nrog Yexus pom tias yuav tshwm xwm, lawv txawm hais tias, “Tus Tswv, peb xuas ntaj tiv lov?” 50Muaj ib tug txawm tib ntag tus tuam pov thawj hlob tus tub qhe txiav nws sab nplooj ntseg xis tu nrho. 51Yexus hais tias, “Cia li lauj!” Ces Yexus txawm cev tes npuab tus ntawd sab qhov ntsej kho kom zoo kiag. 52Yexus txawm hais rau cov pov thawj hlob thiab cov thawj rog uas saib xyuas lub tuam tsev thiab cov kev txwj laus uas tawm tuaj ntes nws hais tias, “Nej coj ntaj coj qws tuaj ntes kuv ib yam li tawm mus ntes tub sab lov? 53Thaum kuv niaj hnub nrog nej nyob hauv lub tuam tsev, nej ho tsis cev tes ntes kuv. Tiamsis no yog nej li sijhawm thiab yog lub hwjchim tsaus ntuj li sijhawm.”

Petus tsis lees Yexus

(Mth. 26:57-58,69-75; Mk. 14:53-54,66-72; Yh. 18:12-18,25-27)

54Lawv txawm ntes Yexus coj mus rau hauv tus tuam pov thawj hlob lub tsev. Petus raws Yexus qab deb deb mus. 55Thaum lawv rauv taws nte hauv lub plawv tshav puam ntawm lub tsev thiab zaum lawm, Petus kuj nrog lawv zaum ua ke. 56Muaj ib tug nkauj qhev pom Petus zaum ntawm cov duab hluavtaws lam lug, txawm ntsia ntsoov rau thiab hais tias, “Tus no twb nrog Yexus ua ke thiab.” 57Tiamsis Petus tsis lees, nws hais tias, “Tus muam 'e, kuv tsis paub tus ntawd kiag li.” 58Dhau ntawd ib pliag muaj dua ib tug pom Petus txawm hais tias, “Koj yeej yog lawv cov ib tug thiab.” Petus hais tias, “Txiv ntxawm 'e, kuv tsis yog.” 59Dhau ntawd kwvlam ib teev, muaj dua ib tug hais tawv tawv tias, “Tus no yeej nrog Yexus ua ke tiag tiag li, vim nws twb yog neeg Kalilais.” 60Petus hais tias, “Txiv ntxawm 'e, kuv yeej tsis paub tej uas koj hais kod.” Thaum Petus tseem tabtom hais li ntawd qaib txawm qua tamsid. 61Tus Tswv txawm tig los ntsia Petus, mas Petus nco dheev txog tej lus uas tus Tswv tau hais rau nws tias, “Hnub no thaum qaib tsis tau qua koj yuav tsis lees paub kuv peb zaug.” 62Petus txawm tawm mus rau sab nraud quaj nyuaj siab heev.

Ua saib tsis taus Yexus

(Mth. 26:67-68; Mk. 14:65)

63Cov uas ntes Yexus kuj thuam luag thiab ntaus Yexus. 64Lawv muab ntaub qhwv Yexus qhov muag nug nws tias, “Cia li cev Vajtswv lus. Saib leejtwg ntaus koj?” 65Thiab lawv tseem hais ntau yam tuam mom Yexus.

Yexus nyob ntawm cov thawj xubntiag

(Mth. 26:59-66; Mk. 14:55-64; Yh. 18:19-24)

66Thaum kaj ntug cov kev txwj laus hauv cov pejxeem thiab cov pov thawj hlob thiab cov xibhwb qhia Vajtswv kevcai tuaj txoos ua ke. Lawv coj Yexus mus rau hauv lawv lub chaw sablaj. thiab hais tias, 67“Yog koj yog tus Khetos kuj cia li hais rau peb.” Tiamsis Yexus hais rau lawv tias, “Txawm yog kuv hais rau nej los nej yuav tsis ntseeg. 68thiab yog kuv nug los nej yuav tsis teb. 69Tiamsis txij no mus Neeg leej Tub yuav zaum ntawm Vajtswv uas muaj hwjchim loj kawg sab xis.” 70Lawv txhua tus txawm hais tias, “Yog li ntawd, koj yog Vajtswv tus Tub lov?” Yexus hais rau lawv tias, “Nej hais tias kuv yog.” 71Lawv txawm hais tias, “Peb tseem yuav dua timkhawv li cas? Peb twb hnov nws lub qhov ncauj hais ntag.”