10

Yexus Kaum Ob Tug Timthawj

(Malakaus 3.13-19; Lukas 6.12-16)

1Yexus hu nws kaum ob tug thwjtim los rau ntawm nws. Nws muab hwjchim rau lawv ntiab tau dab thiab kho tau txhua yam mob huv tibsi. 2Kaum ob tug timthawj ntawd npe hu li no: Ximoos (tus uas hu ua Petus) thiab nws tus kwv Adales; Yakaunpaus thiab nws tus kwv Yauhas, nkawd yog Xenpedais tub; 3Filis thiab Npataulaumais; Thaumas thiab Mathais uas yog tus sau se; Yakaunpaus uas yog Alafais tus tub, thiab Thade-us; 4Ximoos tus uas xav kom nws haivneeg muaj kev ywjpheej, thiab Yudas Ixakali-us tus uas ntxeev siab rau Yexus.

Yexus Txib Kaum Ob Tug Thwjtim Mus Qhia Txojmoo Zoo

(Malakaus 6.7-13; Lukas 9.1-6)

5Yexus txib kaum ob tug thwjtim mus thiab nws qhia rau lawv hais tias, “Nej tsis txhob mus rau hauv Lwm Haivneeg, thiab tsis txhob mus hauv cov Xamalis tej nroog. 6Tiamsis nej cia li mus nrhiav cov neeg Yixalayees, rau qhov lawv zoo li pab yaj uas ploj lawm. 7Nej cia li mus qhia hais tias, ‘Ntuj Ceebtsheej twb los ze lawm!’ 8Nej cia li mus kho tej neeg uas muaj mob, tsa cov neeg uas tuag lawm sawv rov qab los, kho cov neeg mob ruas thiab ntiab dab tawm. Kuv pub lub hwjchim dawb dawb rau nej, yog li ntawd, nej yuav tsum pub dawb rau lwm tus tsis txhob yuav nqi. 9Nej tsis txhob nqa kub, nqa nyiaj lossis nqa txiaj toog liab hauv nej tej hnab tshos mus; 10thaum nej mus, nej tsis txhob khuam hnab thoob puab, tsis txhob npaj tsho mus hloov, tsis txhob nqa khau lossis pas nrig mus. Rau qhov tus uas ua haujlwm yeej tsimnyog luag pub rau nws noj nws hnav.
11“Thaum nej mus txog hauv ib lub nroog twg lossis hauv ib lub zos twg, nej cia li mus rau hauv tus uas txaus siab hu nej mus so hauv nws tsev, thiab nyob hauv nws tsev mus txog thaum nej tawm hauv lub nroog ntawd mus. 12Thaum nej mus hauv leejtwg tsev, nej yuav tsum xub hais lus noj qab nyob zoo rau lawv. 13Yog tsev neeg ntawd hu nej mus hauv lawv tsev, lawv yuav tau koob hmoov, tiamsis yog lawv tsis hu nej mus hauv lawv tsev, lawv yuav tsis tau koob hmoov li. 14Yog tsev neeg twg lossis lub nroog twg tsis hu nej thiab tsis mloog tej lus uas nej qhia, ces thaum nej tawm mus, nej cia li nchos tej hmoov av uas lo nej kotaw povtseg. 15Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, hnub uas Vajtswv txiav txim, nws yuav rau txim rau lub nroog ntawd hnyav dua li nws rau txim rau lub nroog Xaudoos thiab lub nroog Kaumaulas!

Yuav Muaj Kev Tsimtxom

(Malakaus 13.9-13; Lukas 21.12-17)

16“Nej cia li mloog kuv hais! Kuv txib nej mus ib yam li pab yaj uas yuav mus rau hauv pab hma. Nej yuav tsum ntse ib yam li tus nab thiab muaj lub siab mos siab muag ib yam li tus nquab. 17Nej yuav tsum ceevfaj, rau qhov yuav muaj neeg ntes nej coj mus rau hauv tsev tu plaub, thiab luag yuav muab nej nplawm hauv tej tsev sablaj. 18Luag yuav coj nej mus sawv tabmeeg tej nomtswv thiab cov vajntxwv, lawv yuav taug nej zaj, vim nej ua kuv tes haujlwm, nej thiaj yuav muaj sijhawm qhia Txojmoo Zoo rau lawv thiab rau lwm Haivneeg. 19Thaum lawv coj nej mus thiab taug nej zaj, nej tsis txhob txhawj hais tias nej yuav hais li cas. Thaum txog lub sijhawm ntawd, Vajtswv yuav qhia kom nej paub hais. 20Tej lus uas nej yuav hais tsis yog nej tej lus, tiamsis yog nej Leej Txiv tus Ntsujplig qhia rau nej.
21“Tij yuav muab kwv, kwv yuav muab tij coj mus cob rau luag tua. Txiv yuav ua ib yam nkaus li ntawd rau tej menyuam, thiab menyuam yuav tawmtsam niam txiv thiab coj mus rau luag tua. 22Txhua tus yuav ntxub nej vim nej yog cov uas ntseeg kuv, tiamsis tus uas ua siab ntev mus txog thaum kawg tus ntawd yuav dim. 23Yog lub nroog twg tsimtxom nej, nej cia li khiav mus rau lwm lub nroog. Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, thaum nej tseem tsis tau mus qhia thoob tej nroog hauv lub tebchaws Yixalayees, Neeg Leej Tub twb los lawm.
24“Tsis muaj ib tug tub kawm ntawv uas yuav paub tshaj nws tus xibhwb, thiab tsis muaj ib tug tubqhe uas yuav muaj hwjchim dua nws tus tswv. 25Yog ib tug tub kawm ntawv paub li nws tus xibhwb lawm, thiab tus tubqhe muaj hwjchim npaum li nws tus tswv kuj zoo lawm. Yog tus tswv tsev twb tau lub npe hu ua Npexenpus lawm, ces nws tsev neeg hajyam yuav tau lub npe phem dua li ntawd thiab!

Yuav Tsum Ntshai Leejtwg

(Lukas 12.2-7)

26“Yog li ntawd, nej tsis txhob ntshai neeg, rau qhov tej uas neeg muab npog cia lawm, yuav muaj tus muab nthuav los rau sawvdaws saib, thiab tej uas tsis muaj leejtwg paub, yuav muaj tus muab qhia rau sawvdaws. 27Tej uas kuv qhia rau nej thaum tsaus ntuj, nruab hnub nej yuav tsum qhia rau sawvdaws, thiab tej uas kuv hais twjywm rau nej, nej yuav tsum mus qhia rau sawvdaws hnov 28Nej tsis txhob ntshai tus uas tua tau nej lub cev, tiamsis tua tsis tau nej tus ntsujplig; nej yuav tsum ntshai Vajtswv tus uas muab tau nej lub cev thiab nej tus ntsujplig pov rau hauv ntujtawg. 29Ob tug noog tsev luag muag ib xu xwb puas yog? Tiamsis yog nej Leej Txiv tsis pom zoo cia ib tug poob rau hauv av, yeej tsis poob li. 30Thiab txawm yog nej tej plaubhau los Vajtswv twb suav txhua txoj huv tibsi lawm. 31Yog li ntawd, nej tsis txhob ntshai; nej muaj nqis heev dua ntau tus noog tsev!

Tus uas Lees Yuav Yexus Tabmeeg Sawvdaws

(Lukas 12.8-9)

32“Tus uas lees tabmeeg sawvdaws hais tias, nws yog kuv li, ces kuv yuav lees yuav tus ntawd tabmeeg kuv Txiv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej ib yam li ntawd. 33Tiamsis tus uas tsis lees yuav kuv tabmeeg sawvdaws, kuv yuav tsis lees tus ntawd tabmeeg kuv Txiv tus uas nyob saum ntuj ceebtsheej thiab.

Tsis Yog Kev Thajyeeb, Tiamsis Yog Rab Ntaj

(Lukas 12.51-53; 14.26-27)

34“Nej tsis txhob xav hais tias, yog kuv coj kev thajyeeb los rau ntiajteb. Tsis yog li ntawd, kuv tsis coj kev thajyeeb los, tiamsis kuv coj rab ntaj los. 35Kuv los, yog los ua kom tub tawmtsam txiv, ntxhais tawmtsam niam, thiab nyab tawmtsam pog; 36yus cov yeebncuab uas phem tshaj yog yus tsev neeg.
37“Tus uas hlub nws niam nws txiv heev dua hlub kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua kuv tus thwjtim; tus uas hlub nws tej tub tej ntxhais heev dua hlub kuv, tus ntawd tsis tsimnyog ua kuv tus thwjtim. 38Tus uas tsis kwv nws tus ntoo khaublig nrog kuv mus, tus ntawd tsis tsimnyog ua kuv tus thwjtim. 39Tus uas khuvxim nws txojsia, tus ntawd yuav tsis tau txojsia, tiamsis tus uas tsis khuvxim nws txojsia, vim nws ntseeg kuv, tus ntawd yuav tau txojsia.

Nqi Zog

(Malakaus 9.41)

40“Tus uas tos txais nej, twb yog nws tos txais kuv; thiab tus uas tos txais kuv, twb yog tus ntawd tos txais tus uas txib kuv los. 41Tus uas tos txais Vajtswv ib tug tubtxib, vim nws paub hais tias tus ntawd yog tus uas qhia Vajtswv Txojlus, ces nws yuav tau nqi zog ib yam li tus tubtxib ntawd. Tus uas tos txais ib tug neeg ncaj ncees, rau qhov nws paub hais tias tus ntawd yog neeg ncaj ncees, ces nws yuav tau nqi zog ib yam li tus ntawd. 42Kuv qhia tseeb rau nej hais tias tus uas muab ib khob dej txiag rau kuv cov thwjtim tus uas yau dua ntais haus, vim nws paub hais tias tus ntawd yog kuv tus thwjtim, ces nws yuav tau nqi zog.”