15

Yexus nyob ntawm Philaj xubntiag

(Mth. 27:1-2, 11-14; Lk. 23:1-5; Yh. 18:28-38)

1Thaum sawv ntxov cov pov thawj hlob thiab cov kev txwj laus thiab cov xibhwb thiab tag nrho cov thawj sawvdaws sablaj ua ke. Lawv txawm muab Yexus khi coj mus cob rau Philaj. 2Philaj nug Yexus tias, “Koj yog cov Yudai tus vajntxwv lov?” Yexus hais tias, “Yog li koj hais.” 3Cov pov thawj hlob kuj kom Yexus ntau yam. 4Philaj txawm rov nug nws tias, “Koj tsis teb ib los li lov? Saib lawv kom koj npaum li cas.” 5Tiamsis Yexus tsis teb dua li lawm, Philaj kuj xav tsis thoob li.

Yexus raug teem txim tuag

(Mth. 27:15-26; Lk. 23:13-25; Yh. 18:39-19:16)

6Txhua zaus uas ua kevcai Hla Dhau Philaj txeev tso ib tug raug txim dim raws li cov pejxeem thov. 7Muaj ib tug npe hu ua Npalanpa raug kaw hauv tsev lojfaj nrog cov uas fav xeeb tua neeg rau thaum txeeb tebchaws. 8Cov pejxeem txawm tuaj ua ke pib thov Philaj ua rau lawv raws li nws txeev ua. 9Philaj thiaj teb lawv tias, “Nej xav kom kuv tso cov Yudai tus vajntxwv dim lov?” 10Vim Philaj pom tias cov pov thawj hlob khib thiaj muab Yexus cob rau nws. 11Tiamsis cov pov thawj hlob tshum cov pejxeem kom thov Philaj tso Npalanpa. 12Philaj rov hais rau lawv tias, “Yog li ntawd kuv yuav ua li cas rau tus uas nej hu tias cov Yudai tus vajntxwv?” 13Lawv rov qw hais tias, “Muab teem rau saum khaublig ntoo.” 14Philaj thiaj hais rau lawv tias, “Ua cas muab teem? Nws tau ua txhaum dabtsi?” Tiamsis lawv yimhuab qw hais tias, “Muab nws teem rau saum khaublig ntoo.” 15Philaj xav ua kom hum cov pejxeem lub siab thiaj tso Npalanpa rau lawv, mas muab Yexus nplawm thiab muab cob rau luag coj mus teem rau saum khaublig ntoo.

Cov tub rog ua saib tsis taus Yexus

(Mth. 27:27-31; Yh. 19:2-3)

16Cov tub rog txawm coj Yexus mus rau hauv tus tswv xeev lub loog (uas hu ua Plitholia,) mas hu kiag pab tub rog sawvdaws tuaj ua ke. 17Lawv muab ib lub tsho ntev tsamxem los ua rau Yexus hnav. Lawv muab pos kaus ntsaj los qhaib ua ib lub mom vajntxwv looj nws taubhau, 18thiab lawv pib hawm nws hais tias, “Cov Yudai tus vajntxwv, thov kom koj tau zoo lauj!” 19Lawv xuas ib tug tauj deg ntaus nws taubhau thiab nto qaub ncaug rau nws thiab txhos caug ntua pe nws. 20Thaum lawv ua saib tsis taus Yexus tag lawd, lawv muab lub tsho ntev tsamxem hle thiab rov muab nws cev tsoos ua rau nws hnav, thiab coj nws mus yuav muab teem rau saum khaublig ntoo.

Teem Yexus saum khaublig ntoo

(Mth. 27:32-44; Lk. 23:26-43; Yh. 19:17-27)

21Muaj ib tug yawg npe hu ua Ximoos uas yog neeg Khulene, yog Alexadaw thiab Lufa txiv, nws taug kev pem yaj sab tuaj. Lawv txawm yuam Ximoos kwv Yexus tus khaublig ntoo. 22Lawv coj Yexus mus txog lub chaw uas hu ua Kaukautha uas txhais hais tias lub chaw txha taubhau. 23Lawv txawm muab cawv txiv hmab xyaw roj tsw qab cev rau Yexus haus, tiamsis Yexus tsis txais. 24Lawv muab Yexus teem rau saum khaublig ntoo thiab muab nws cev tsoos tsho los rho ntawv faib saib leejtwg tau daim twg. 25Thaum lawv muab Yexus teem rau saum khaublig ntoo yog thaum tagkis cuaj teev. 26Tej lus uas kom Yexus sau cia hais tias, “Cov Yudai tus vajntxwv.” 27Lawv kuj muab ob tug tub sab teem nrog Yexus ua ke, sab xis ib tug, sab laug ib tug. 29Tej neeg uas dua kev mus los kuj thuam Yexus co hau hnyo, hais tias, “Au tus uas yuav rhuav lub tuam tsev thiab peb hnub xwb ua dua tshiab 'e, 30koj cia li cawm koj tus kheej kom dim thiab nqes kiag saum khaublig ntoo los los maj.” 31Cov pov thawj hlob thiab cov xibhwb qhia Vajtswv kevcai kuj thuam luag nws ib yam nkaus hais tias, “Nws cawm tau luag dim, tiamsis nws cawm tsis tau nws dim. 32Cia tus Khetos uas yog Yixayee tus vajntxwv nqes saum khaublig ntoo los tamsim no peb thiaj pom thiab ntseeg.” Ob tug tub sab uas raug teem nrog Yexus kuj thuam nws.

Yexus tuag

(Mth. 27:45-66; Lk. 23:44-49; Yh. 19:28-30)

33Thaum tav su ntuj txawm tsaus ntais thoob plaws lub tebchaws mus txog hnub qaij peb teev. 34Thaum peb teev Yexus qw nrov nrov hais tias, “Elau‑i, elau‑i, Lama xanpathani?” txhais hais tias, “Kuv tus Vajtswv, kuv tus Vajtswv ua cas koj tso kuv tseg lawm?” 35Thaum cov neeg uas nyob ntawd qee leej hnov ces txawm hais tias, “Saib maj, nws hu Eliya.” 36Muaj ib tug dhia loo mus muab ib lub xwb kuab raus cov kua qaub chob rau tus hau pas tauj deg cev mus rau Yexus haus thiab hais tias, “Peb tos saib Eliya yuav los tso nws nqes los tsis tso.” 37Yexus qw nrov nrov ces txawm tu siav nrho. 38Daim ntaub uas thaiv hauv lub tuam tsev txawm ntuag rhe sab saud los thoob plaws hauv taw ua ob daim. 39Thaum tus thawj rog kav ib puas leej uas sawv ncaj ntawm Yexus xubntiag pom Yexus tu siav li ntawd, nws txawm hais tias, “Tus no yeej yog Vajtswv tus tub tiag tiag li.” 40Muaj ib pab pojniam nyob deb deb saib, lawv cov ntawd muaj Maivliag Madala, thiab Maivliag uas yog Yakaunpau me thiab Yauxes niam thiab Xalaume. 41Cov pojniam no nrog Yexus nyob thiab tu nws rau thaum nws nyob hauv Kalilais. Thiab tseem muaj lwm tus pojniam coob leej uas nrog Yexus tuaj rau hauv Yeluxalees.

Muab Yexus log

(Mth. 27:57-61; Lk. 23:50-56; Yh. 19:38-42)

42Thaum yuav tsaus ntuj, yog hnub uas npaj ua ntej hnub Xanpatau, 43Yauxej uas yog neeg hauv lub moos Alimathia, nws yog ib tug hauv cov thawj lub rooj sablaj uas sawvdaws hwm, thiab nws tos rawv Vajtswv lub tebchaws, txawm ua lub siab tuab mus cuag Philaj thov Yexus lub cev tuag. 44Philaj kuj xav tsis thoob qhov uas Yexus tuag lawd txawm hu tus thawj rog uas kav ib puas leej los nug tias Yexus tuag lawm los tsis tau. 45Thaum Philaj paub tseeb ntawm tus thawj rog ntawd lawm nws txawm muab Yexus lub cev tuag cob rau Yauxej. 46Yauxej thiaj mus yuav ib daim ntaub mag los, mas txo Yexus lub cev tuag los thiab muab daim ntaub mag qhwv, coj mus tso rau hauv lub qhov ntxa uas txaug cia rau hauv phab zeb, mas dov ib daim lag zeb npog lub rooj ntxa. 47Maivliag Madala thiab Maivliag uas yog Yauxes niam kuj pom lub chaw uas tso Yexus lub cev.

15

Phijlaj Taug Yexus Zaj

(Mathais 27.1-2,11-14; Lukas 23.1-5; Yauhas 18.28-38)

1Thaum kaj ntug lawm, cov thawj ntawm cov povthawj txawm mus nrog cov txwjlaug, cov xibhwb uas qhia Vajtswv txoj Kevcai thiab cov nomtswv sablaj saib lawv yuav ua li cas rau Yexus. Lawv muab Yexus khi coj mus rau Philaj. 2Philaj nug Yexus hais tias, “Koj yog cov Yudas tus vajntxwv los?”
3Cov thawj ntawm cov povthawj hais ntau zaj nkaug Yexus; 4Philaj rov nug Yexus hais tias, “Koj tsis teb lawv los? Koj tsis hnov lawv hais ntau zaj nkaug koj los?”
5Tiamsis Yexus tsis teb ib los li thiab, ua rau Philaj xav tsis thoob li.

Txiav Txim Muab Yexus Tua

(Mathais 27.15-26; Lukas 23.13-25; Yauhas 18.39–19.16)

6Raws li ibtxwm, txhua zaus uas ua Kevcai Hla Dhau, Philaj yeej tso ib tug neeg raug txim raws li cov pejxeem thov. Lawv thov tus twg, nws tso tus ntawd. 7Thaum ntawd muaj ib tug txivneej hu ua Npalanpas raug kaw hauv tsev lojcuj, vim nws nrog cov neeg ntxeev nom ntxeev tswv uas tua neeg. 8Thaum cov neeg coob coob ua ke tuaj thov Philaj tso ib tug neeg rau lawv raws li nws ibtxwm tso, 9Philaj nug lawv hais tias, “Nej xav kom kuv tso cov Yudais tus vajntxwv rau nej los?” 10Philaj yeej paub tseeb hais tias cov thawj ntawm cov povthawj khib, lawv thiaj ntes Yexus coj tuaj rau nws.
11Tiamsis cov thawj ntawm cov povthawj ntxias kom cov pejxeem thov Philaj tso Npalanpas los rau lawv. 12Philaj rov nug cov pejxeem hais tias, “Nej xav kom kuv ua li cas rau tus txivneej uas nej hu hais tias cov Yudais tus vajntxwv?”
13Lawv teb nrov nrov hais tias, “Muab nws ntsia rau saum ntoo khaublig!”
14Philaj nug lawv hais tias, “Nws ua txhaum dabtsi?”
 Lawv hajyam hais nrov dua qub hais tias, “Muab nws ntsia rau saum ntoo khaublig.”
15Philaj xav ua kom haum cov pejxeem sawvdaws siab, nws thiaj tso Npalanpas rau lawv. Tom qab ntawd nws kom luag muab Yexus nplawm thiab coj Yexus mus ntsia rau saum ntoo khaublig.

Cov Tubrog ua Saib Tsis Taus Yexus

(Mathais 27.27-31; Yauhas 19.2-3)

16Cov tubrog txawm coj Yexus mus rau hauv lub tshavpuam ntawm tus tswvxeev lub tsev thiab hu pab tubrog tagnrho tuaj ua ke. 17Lawv muab ib lub tsho ntev tsamxem rau Yexus hnav thiab muab hmab pos ua kauj looj Yexus taubhau. 18Lawv ua txuj hawm nws dog dig thiab hais tias, “Thov kom cov Yudais tus Vajntxwv muaj sia nyob ntev!” 19Lawv muab ib tug kav tauj ntaus Yexus taubhau, nto qaubncaug rau Yexus, txhos caug thiab ua txuj pe nws. 20Thaum lawv ua saib tsis taus Yexus tas lawm, lawv muab lub tsho ntev tsamxem hle thiab muab Yexus lub kho rau Yexus hnav. Lawv coj mus ntsia rau saum ntoo khaublig.

Muab Yexus Ntsia rau Saum Ntoo Khaublig

(Mathais 27.32-44; Lukas 23.26-43; Yauhas 19.17-27)

21Thaum lawv taug kev mus, lawv ntsib ib tug txivneej hu ua Ximoos; nws tuaj pem yajsab tuaj, yuav mus rau hauv lub nroog. Lawv yuam nws kwv Yexus tus ntoo khaublig. (Tus Ximoos no nyob hauv lub nroog Kulenes; nws ob tus tub yog Alexades thiab Lufus.) 22Lawv coj Yexus mus rau ntawm qhov chaw uas hu ua Khaulakhauthas, lub npe ntawd txhais hais tias, “Pobtxha Taubhau.” 23Thaum lawv mus txog ntawd lawm, lawv muab cawv txiv hmab xyaw tshuaj tsw qab mules cev rau Yexus haus, tiamsis Yexus tsis kam haus. 24Thaum lawv muab Yexus ntsia rau saum ntoo khaublig lawm, lawv muab Yexus cev ris tsho los twv saib leejtwg yuav tau yam twg. 25Lub sijhawm uas lawv muab Yexus ntsia rau saum ntoo khaublig yog thaum cuaj teev sawv ntxov. 26Lawv sau ib nqe lus nkaug Yexus hais tias, “Cov Yudais tus Vajntxwv.” 27Lawv muab ob tug tubsab ntsia rau saum ob tug ntoo khaublig, muab ib tug txhos rau ntawm Yexus sab xis thiab muab ib tug txhos rau ntawm Yexus sab laug. [ 28Tej no muaj tiav raws li Vajtswv Txojlus uas hais tias, “Luag suav hais tias nws ua txhaum ib yam li cov neeg ua txhaum.”]
29Cov neeg uas dhau txojkev ntawd, lawv co hau nto thiab thuam hais tias, “Koj hais tias koj yuav rhuav lub Tuamtsev thiab peb hnub koj yuav rov ua tau ib lub tshiab! 30Koj cia li pab koj kom dim thiab nqis saum tus ntoo khaublig ko los!”
31Cov thawj ntawm cov povthawj thiab cov xibhwb uas qhia Vajtswv txoj Kevcai thuam Yexus ib yam nkaus. Lawv sib tham hais tias, “Nws cawm tau lwm tus, tiamsis nws cawm tsis tau nws! 32Kom tus Mexiyas uas yog cov Yixalayees tus vajntxwv cia li nqis kiag saum tus ntoo khaublig los rau peb saib, peb thiaj yuav ntseeg nws!”
 Ob tug tubsab uas raug ntsia rau saum ntoo khaublig ib yam li Yexus los kuj thuam Yexus thiab.

Yexus Tuag

(Mathais 27.45-56; Lukas 23.44-49; Yauhas 19.28-30)

33Thaum hnub ntseg txawm tsaus ntuj nti thoob plaws lub tebchaws, tsaus mus txog thaum peb teev hnub qaij. 34Thaum peb teev hnub qaij, Yexus hu nrov nrov hais tias, “Elau-is, Elau-is, lemas xanpathanis.” Lo lus ntawd txhais hais tias, “Kuv tus Vajtswv, kuv tus Vajtswv, ua li cas koj muab kuv tso tseg lawm?”
35Cov neeg uas sawv ntawd muaj qee leej hnov Yexus hais li ntawd, lawv hais tias, “Nej mloog saib, nws hu Eliyas!” 36Cov neeg ntawd muaj ib tug txawm mus muab ib tug kav tauj chob ib lub xwbkuab raus cawv txiv hmab qaub cev mus rau ntawm Yexus qhovncauj thiab hais tias, “Peb tos mentsis saib puas pom Eliyas los pab nws dim ntawm tus ntoo khaublig!”
37Yexus qw ib suab nrov nrov ces nws txawm tu sav nrho lawm.
38Tamsim ntawd daim ntaub uas thaiv hauv lub Tuamtsev txawm ntuag rhe saud ti nkaus rau hauv taw ua ob daig. 39Tus thawj tubrog uas sawv ze ntawm tus ntoo khaublig pom Yexus tuag li ntawd, nws hais tias, “Tus no yog Vajtswv tus Tub tiag.”
40Muaj ib co pojniam tuaj sawv deb deb saib. Cov pojniam ntawd yog Malis Madalas, Malis tus uas yog tus Yakaunpaus hluas thiab Yauxej nkawd niam, thiab Xalaumes. 41Cov pojniam ntawd yog cov uas ibtxwm pab Yexus thiab nrog Yexus tuaj pem Kalilais tuaj, thiab muaj dua ib co pojniam uas nrog Yexus tuaj rau hauv Yeluxalees los nyob ntawd thiab.

Faus Yexus

(Mathais 27.57-61; Lukas 23.50-56; Yauhas 19.38-42)

42Thaum yuav tsaus ntuj uas yog hnub npaj qhov txhia chaw cia rau Hnub Xanpataus, Yauxej uas nyob hauv lub nroog Alimathas txawm tuaj txog. 43Nws yog ib tug nomtswv uas sawvdaws hwm, thiab nws yog ib tug uas tos ntsoov Vajtswv lub Tebchaws yuav los. Yauxej mus thov Philaj kom muab Yexus lub cev rau nws. 44Thaum Philaj hnov hais tias Yexus tuag lawm, nws xav tsis thoob li. Nws hu tus thawj tubrog los nug saib Yexus tuag tau hov ntev lawm. 45Thaum tus thawj tubrog qhia rau Philaj tas lawm, Philaj pub Yauxej mus muab Yexus lub cev txo coj mus faus. 46Yauxej mus yuav tau ib chaws ntaubmag los; nws muab Yexus lub cev txo thiab muab chaws ntaubmag ntawd qhwv Yexus lub cev kwv mus faus rau hauv ib lub qhov ntxa uas luag txaug tau rau hauv ib phab pobzeb. Nws dov ib daim txiagzeb loj loj los npog lub rooj ntxas cia. 47Malis Madalas thiab Malis uas yog Yauxej niam pom qhov chaw uas Yauxej coj Yexus lub cev mus faus.